pliekti

1 plíekti, -ia, -ė Jn, pliẽkti 1. tr., intr. Lex53, Q300, R, K, Kl, Ds smarkiai mušti, plakti (ppr. su botagu, rykšte): Dabar nebeturi [ponas] valios mužikų pliekti LzP. Dvaro ponas labai pliekdavo žmonis Šln. Plíek par šonus tam bjaurybei Užv. Kad aš anam plíeksu par ausį, ta i aprietės! Lkv. Pliekia, net galvon lazda siekia Švnč. Už melavimą kad pliẽkė, tai pliẽkė Ktk. Varė apsukuo pliekdamys S.Dauk. Kūną ... smarkiai pliekia DP467. Tave plíeks su votegais PP70. Ka pasiuto plíekti iš vatago – gerai blauzas pakapojo Krš. Su rykšte jis pliekė girtuoklį J. Pliekė jį rykštėmis, ką nedarė, bet iškvosti nieko negalėjo LTR. | Lietus kaip lietus – pliekia gyvulių nugaras Dkš. Ot pliẽks lytus ją! Gs. ^ Jis pats rėkia ir kitą pliekia (kuliamoji mašina) LTR(Grk).

pliektinaĩ adv.: Pliektinai susivaidijo MŽ. | Savo neteisybėmis mus pliektinai pliekė A1884,91. | refl. Ut: Mušatės, pliekiatės per visą savo trumpą gyvenimą A.Vien. Mušas, pliẽkias ant pievelės dėl šieno vežimo LTR(Sb). Kas Naujuos metuos mušas, tas plieksis per visus metus LMD(Viln). Gaidžiai pliẽkiasi Glv. ║ varyti mušant: Kliūvančiom kojom išbėgo tada iš trobos, įšoko į vežimą ir liepė arklį pliekti J.Marc. Tie arkliam pliekt, tie vytis, tie drožt, tie pasku Rd. ║ tr. kovojant naikinti: Senovės lietuviai pliekė grobikus rš. | refl.: Ka čia pradėjo plíekties anie! Akm.

2. tr. prk. smarkiai kritikuoti: „Vilkolakis“ virto rimtu satyriniu teatru, kuris smarkiai pliekė ano meto gyvenimo negeroves rš. Reikėjo iškelti geruosius ir pliekti apsileidėlius sp.

plíekiamai adv.: Kita proga Čiurlionis pliekiamai kalbėjo apie patį dekadentizmą rš.

3. tr. daužyti: [Marijona] nuplėšė gūnią nuo balkio, trenkė kieme ant tvoros ir ilgai pliekė lazda, visa paskendusi dulkėse J.Balt. Tris dienas plíeksi (kulsi linus) nu saulės lig saulės Všv. 4. tr. varginti: Be reikalo tik pliekiau kojas čia eidamas, – vis tiek nieko nelaimėjau Dbk. 5. intr. šnek. smarkiai, sunkiai, daug dirbti: Plíek plíek ant tos ūkės Gs. Plíeku plíeku par dieną, o laukai didžiausi – nėko negalì nūpjauti Lkv. | refl.: Pliekíes žmogus visą gyvenimą, ir nieko gera nematai Dbk. Tu ir sveikatą palydėsi šitei bespliekdamà Užp. Seniau tai pliẽkdavos žmonės su darbais Ut. 6. tr., intr. šnek. smarkiai ką daryti: Ilgai pliekė (kalbėjo) prie lango poterius motina A.Vien. Kad tu vėl ne skaitai, o atmintinai plieki (mokaisi, kali)! rš. Ans tik plíeka, tik plíeka (rašo) laišką, o aš priejęs skaitau Dr. Jis man plíekia laiškus kas savaitė Ss. Mes šnekam, o jis žodžius plíekia Brb. Pliekiau pliekiau vandenį, kad širdis mano paplūdo, t. y. daug gėriau J. Kad anie nešė, kad anie plíekė (gėrė) degtinę! Grd. Žinotum, brolau, kad pliekiaũ, tai pliekiaũ (važiavau)! Jrb. Plíek (eik) į Kuršėnus kožną dieną Krš. Puspadžius padėjo, i gali plíekti i plíekti (dėvėti) Lkv. Priešai pradėjo pliekti (šaudyti) iš šautuvų rš. Plíekam (lošiame) kartàs nu širdies Varn. Anie kožną vakarą kartoms plieka Dr. Tai kad pliekiaũ (nusipirkau, nupyliau) kepurę! Lp. | refl.: Regina plíekiasi (rašosi) iš knygos Lkš. Vaikai, ko čia pliekiatės (šėlstate) su rogelėm, eikit vidun! Km. Vilkas gi gaudo aveles, ė anos pliekias (blaškosi, daužosi) Tvr. Šachmatininkai pliekiasi rš. \ pliekti; apipliekti; atpliekti; įpliekti; išpliekti; nupliekti; papliekti; parpliekti; persipliekti; prapliekti; pripliekti; supliekti; užpliekti